Vis vien

Tolsta toli diena – padėk Jau nebegaliu aš į save žiūrėt Noriu, noriu, noriu išvien Kažkada netrūko nieko mums abiems Ar tu girdi mane Tik kai būna lengva? Bandau atspėt, kas viduj slepiasi vėl O-o, kodėl? Ar tu rimtai manei, kad meilė iš tikro Negalės išeit, jei kažkas atsitiko? Nepradėk, nereik – juk niekas nelaiko Tai bėk, skubėk Akys nebegali žiūrėt Lūpos nebenori į žodžius sudėt Pamažu netekę vilties Užmiegu netarusi labos nakties Ar tu girdi mane Tik kai būna lengva? Bandau atspėt, kas viduj slepiasi vėl O-o, kodėl? Ar tu rimtai manei, kad meilė iš tikro Negalės išeit, jei kažkas atsitiko? Nepradėk, nereik – juk niekas nelaiko Tai bėk, skubėk Vis vien, vis vien, vis vien man jau Vis vien, vis vien, vis vien (man jau) Vis vien, vis vien, vis vien man jau Vis vien, vis vien, vis vien Ar tu rimtai manei, kad meilė iš tikro Negalės išeit, jei kažkas atsitiko? Nepradėk, nereik – juk niekas nelaiko Tai bėk, skubėk